Sveiki! Šiandien pristatau Jums vieną kūrinį, kuris mane laaaabai sudomino ;). Gal patiks ir jums?
Kristina Gudonytė “Ida iš šešėlių sodo”.
Tai
gi, bendram įspūdžiui susidaryti paskaitykime apie ką ši knyga - paauglė,
moksliukė Sofija svajoja tapti rašytoja. Ši knyga – pirmas Sofijos kūrinys. Tai
pasakojimas apie bendraamžę Idą, kuri netikėtai atsidūrė jų namuose ir sujaukė
tvarkingą šeimos gyvenimą. Kodėl knygos heroje Sofija pasirinko būtent Idą?
– Vargšė mergaitė... Ji nieko neturi!
Visiškai nieko. Net savo vargingos praeities, savo prisiminimų neteko. O ta
kraupi avarija! Stebuklas, kad ji liko gyva! Kitaip to paaiškinti neįmanoma, –
susijaudinęs pasakoja dėdė Aleksandras.
– Ar tu bent suvoki, kas per paukštelis ta
Ida Derna? Kiekvieną kartą, kai tą komediantę pričiumpam, ji pasakoja vis kitą
savo gyvenimo versiją. O jos kūrybos viršūnė – istorija, kad ji – Bambikio
princesė, – piktinasi prokuroras Filypas Bosas. – Va, pasigrožėk, kiek visko
nuveikė! Įkliuvo devynis kartus, o kiek dar kartų neįkliuvo! Dažniausiai už
vagystes iš parduotuvių, butų apiplėšimus, automobilių nuvarymus. Yra čia ir
kažkokio sandėlio padegimas, ir gatvės muštynės, ir smulkaus chuliganizmo
atvejų... Dar maža?
– Ta mergaitė iš tiesų turi Dievo dovaną... –
žiūrėdama į Idos nutapytą paveikslą, gėrisi mamytė.
– Tik Ida ir Ida! Man skaudu! Toks jausmas,
kad netekau ir tėvų, ir namų! – karčiai šypteli Sofija.
Kokia ji ir kas ji, ta nenuspėjamoji Ida Derna,
spręskite jūs.
Ir dar... Tai knyga apie MEILĘ. Apie meilę, kuri
trunka visą amžinybę...
Truputis mano ir autorės pamastymų apie Idą.
Pati autorė apie šią knygą kalba, lyg ji būtų
nepaprasta, lyg jos sukurtas personažas yra dar iki šiol jos galutinai
neatrastas, nes Idą rado šiukšlyne, šuns budoje ir vienintelis dalykas
bylojantis apie ją buvo šūnų apkramtytas lapelis ant kurio užrašyta „Ida
Derna“. Jos pavardė tikriausiai buvo Dernauskaitė arba Dernauskytė, bet to mes negalime sužnoti, nes
kaip jau ir minėta, lapelis buvo apkramtrytas. Vėliau ji gyveno vaikų namuose,
pas globėjus, bet iš visur pabėgdavo... Galiausiai Ida apsigyvena inteligentų
žmonių šeimynoje, kur yra ir jos amžiaus moksliukė, gražuolė Sofija. Pastaroji
nusprendžia rašyti knygą, nes užaugusi nori būti rašytoja ir ji parašo, parašo
knygą apie Idą iš šešėlių sodo: apie jos pamąstymus, apie jos „netyčines“
vagystes, apie jos nuotykius ir netgi į knygą įdeda jos rašinėlį apie meilę ir
amžinybę... Taip pat Ida yra begalo talentinga, bet kas gi jai belieka veikti,
jei neieškoti savęs po atminties praradimo. Perskaičiusi knygą, galiu pasakyti
– taip, Ida yra nepaprasta. Ir man iš jos reikia labai daug pasimokyti, nes Ida
gyvena šia akimirka, ji viską priima taip kaip ji mato. Pavyzdžiui, Sofijai
mokykloje yra užduodamas parašyti rašinys apie meilę ir amžinybę. Daugiausia
visi parašo apie Romeo ir Džiuljetą, o Ida... Ida parašo taip, kad visi netenka
amo. Ar meilė gyvuoja amžinai? Ar ji gyvuoja ir po mirties?
-
Šią knygą, kaip ir „Blogos mergaitės dienoraštį“,
rekomenduoju perskaityti ir paauglių tėvams. Juk priešą reikia pažinti,- šypsenos
nestokojanti knygą pristato K.Gudonytė.
Kas dar nesusidomėjo šia knyga, paskaitykite apie autorę. Manau mūsų rate yra merginų, kurios žiūri serialą „Moterys meluoja geriau“. Jo gerbėjos sukluskite! Kristina Gudonytė yra jo scenarijaus bendraautorė.

„Ida iš šešėlių sodo“ – trečioji Kristinos Gudonytės knyga paaugliams. 2002-aisiais pasirodė pirmasis jos romanas „Gėlių dvaras“, skirtas vaikams, kurie jau šį tą išmano apie gyvenimą, o romanas „Blogos mergaitės dienoraštis“ buvo pripažintas geriausia 2009 metų knyga paaugliams.

-
Aš labai daug kartų norėjau nustoti rašyti knygą.
Vienoje vietoje buvau labai supykusi ant Sofijos. Ir kelioms dienoms nustojau
rašyti. Turbūt ir būčiau nustojus, jei mano dukra nebūtų manęs paguodusi,-
besijuokdama pasakoja K.Gudonytė.
Svarbu paminėti, kad šiais metais ši knyga tapo paauglių metų knyga!
Nuomonė:
Gaila, kad šį kartą sulaukiau tik vienos nuomonės, bet džiaugiuosi, kad sulaukiau! Nepamirškite, kad ir Jūs ją galit parašyti... Daugiau info mūsų fb puslapyje :)
Anonimas - Neslėpsiu, knyga patiko. Galiu drąsiai sakyti - autorei ir vėl pavyko sukaustyti paauglius. Tik šį kartą netaip. Kalbėjo kita tema, pagrindinė mintis daug kuo skirėsi. Ir tai yra puiku! Juk dėl to ir vadiname ją rašytoja. Neišsiplėsiu - skaityti verta, kad suvoktum kitą pasaulį.
Ši knyga man paliko didelį įspūdi, tikiuosi tai išreiškiau
straipsnyje. Ją rekomenduoju perskaityti visoms, nes tai turbūt geriausia
Lietuvių rašytoja paaugliams (na, jei jau taip kalbant man dar labai patinka V.
Račickas) ;] Šiam kartui tiek, atia ;]
Ar meilė gyvuoja amžinai? Ar ji gyvuoja ir po
mirties?