Sveiki! Neseniai perskaičiau Lauren Oliver
knygą „Kai aš žuvau“. Dalinuosi įspūdžiais!
Lauren Oliver „Kai aš žuvau“
Samanta
Kingston – viena populiariausių mokyklos merginų, kaip ir trys geriausios jos
draugės. Pasipūtusios ir įžūlios, jos puikuojasi savo pranašumu ir be gailesčio
žemina kitus mokinius – ne tokius gražius, nepopuliarius ar tiesiog joms
nepatinkančius. Be abejo, Samanta susitikinėja su mokykloj populiariausiu
vaikinu, jai ir draugėms atitenka viskas, kas geriausia, – stalelis mokyklos valgykloje,
patogiausia vieta automobilių aikštelėje, o jų gyvenimas kupinas nuotykių ir
lekia pašėlusiu tempu.
Penktadienis,
vasario 12-oji, Valentino diena, turėjo būti dar viena smagi šventė Samantos
gyvenime. Tačiau puikiai nusiteikusioms draugėms iš vakarėlio grįžtant namo,
ant kelio staiga šmėsteli nežinia koks baltas pavidalas, ir merginų automobilis
nudarda į griovį.
Valentino diena turėjo būti paskutinė Samantos
gyvenime, bet...
Jai suteikiama dar viena galimybė – išgyventi
šią dieną... septynis kartus. Taigi kiekvieną rytą Samanta pabunda iš kraupaus
sapno, o vakare vėl panyra į tamsą.

„Sakoma: Gyvenk
taip, tarsi kiekviena diena būtų paskutinė. Bet iš tiesų niekada
negalvoji, kad tai bus paskutinė diena. Bent jau aš negalvojau. Bėda ta, kad
niekada nežinai, kas tavęs laukia. Nepabundi kankinamas blogos nuojautos ir
nematai šešėlių ten, kur jų šiaip jau neturėtų būti. Nedingteli, jog reikia
pasakyti tėvams, kad juos myli; tarkim, aš su jais nė neatsisveikinau“.
Gal penkis
kartus bibliotekoje bijojau imti šią knygą. Iš aprašymo jau buvau nusipiešusi
sau veiksmą. Bet galiausiai šią knygą man pasiūlė bibliotininkė. Ir žinote ką?
Dabar aš visą laiką klausiu jos patarimo. Ji
buvo teisi – ši knyga paprasta, bet ypatinga.
Kai skaičiau
šią knygą aš įsimylėjau savo gyvenimą. Autorė privertė mane tai padaryti –
pamilti save, aplinkinius, gyvenimą. Privertė išnaujo įžvelgti didžiąsias
pasaulio vertybes, o jų tiek daug.
Labiausiai
mane sužavėjo knygos pabaiga. Tiesa, ji ne tokia kokios tikėjaus, ne, bet man
patiko tai, kaip autorė ją pateikė. Ir žinot ką? Aš pasakysiu kaip baigsis
knyga, nes vis dėl to, ji šioje knygoje nėra svarbiausia, tiesiog ji mane
labiausiai nustebino.
Samanta
mirs.
Mano draugė
pasakė, kad jos manymu šiai knygai netiko tokia pabaiga. Tikrai nesutikau, ne. Aš žaviuosi, kad autorė būtent taip išreiškė
savo mintis – viduryje knyga man suteikė optimizmo, o pabaiga privertė vėl
atsistoti ant žemės. Puiku, kad autorė nepasidavė paauglių mėgstamai pabaigai –
jie gyveno ilgai ir laimingai.

Geri
draugai saugo tavo paslaptis. O geriausi draugai padeda tau saugoti tavo
paslaptis.
Smagu žinoti, kad „Kai aš žuvau“ yra pirmasis Lauren
Oliver kūrinys, juk pirmas blynas dažniausiai būna prisvilęs. Autorė įrodė, kad
gali būti ir kitaip. Šioje knygoje daugiau dėmesio buvo skirta veikėjų jausmams,
o ne veiksmams. Tai padaryti netaip lengva (tuo labiau pirmą kartą).
Turbūt daug iš Jūsų mokykloje nori būti populiarios,
kietos (o galbūt kas ir esat*). Būtent ši knyga parodo kaip tai yra puiku, kol
neperžvelgi visos situacijos iš šono ir nepradedi gėdytis savo poelgių.
Nuomonės:
Teodora - Neperseniausiai skaičiau,
labai idomi!
Greta - Knyga sudomino, Samanta
suintrigavo. Rekomenduoju perskaityti.
Lola - Šita knyga yra labai nuostabi. Rašytoja puikiai
išdėstė savo mintis. Nuo knygos man buvo labai sunku atsitraukti,nes ji kažkuo
bent jau mane užbūrė. Linkiu visiems perskaityti šią knygą.
Evelina (dabar skaito) - kol kas - knyga nebloga. Pačioje pradžioje buvau
nusiteikusi kategoriškai, bet įpusėjus tai wauu. Atskleidžia labai daug šių
laikų problemų...
Šį kartą tiek,
Simona
*Nors populiari šiais
laikais po truputį įgauna kitokia prasmę (populiari – kurią visi mėgsta, o ne
ta, kurios visi bijo).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą