Geležies Karalius

Hello. Naujos knygos aprašymas jau seniai parašytas! Laukiu komentarų ;)**

Geležies fėjūnai

Tai ne vampyrai, ne troliai ir tuo labiau ne fėjos. Tai naujos mistinės būtybės apie kurias yra sukurtos keturios knygos:

1.      “Geležies karalius”

2.      “Geležies princesė”

3.      “Geležies Karalienė”

4.      “Geležies Riteris”

Tiesa, lietuvių kalba yra išleista tik pirmoji geležies fėjūnų dalis, bet leidykla “Svajonių knygos” žada greitu metu išleisti ir “Geležies princesę”.

Aš noriu pasidžiaugti šių knygų autorės orginalia idėja. Knygų apie vampyrus jau yra sočiai, o štai apie fėjūnus, tuo labiau geležinius (ir kitus visokiausius) (!) skaičiau pirmą kartą. Tad kas tie fėjūnai, sužinosite perskaite knygas.

Esu fantastikos mylėtoja. Kadangi šio žanro knygų skaitau daug ir turiu su kuo jas palyginti, galiu pasakyti, kad esu gan kritiška fantastikos knygoms. Nesu „Saulėlydžio“ haterė, priešingai, man ši saga patiko, bet į kitas knygas, kuriose gyvena vampyrai nežiūriu itin palankiai. Juk visos nuoširdžios skaitytojos nori naujovių. Fėjūnai – nauja.

 „Geležies karalius“

Meganos Čeis laukia paslaptinga lemtis – tokia, kokios ji negalėtų net įsivaizduoti.

Kai Megana buvo šešerių, pradingo jos tėvas. Nuo tada mergaitės neapleido jausmas, kad jos gyvenimas klostosi... keistai. Jai niekaip nesisekė pritapti mokykloje, nesijautė sava ir namie.

Vieną dieną iš toli ją ėmė stebėti mįslingas jaunuolis, o pokštininkas geriausias draugas netikėtai tapo įtartinai globėjiškas – Megana pajuto, kad netrukus viskas pasikeis.

Tačiau ji niekada nebūtų atspėjusi tiesos – kad yra paslaptingo fėjūnų karaliaus duktė ir bus neišvengiamai įtraukta į mirtiną karą. Dabar Meganai teks išsiaiškinti, kaip toli ji pasirengusi eiti, kad išgelbėtų tuos, kuriuos myli, kad sustabdytų blogį, kuriam nedrįsta pasipriešinti joks fėjūnas... ir kad apgintų meilę tam, kuris verčiau ją pasmerks mirčiai, nei įsileis į savo ledinę širdį.

Pirkdama knygas arba jas imdama iš bibliotekos visada perskaitau pirmą pastraipą – ar ji mane traukia skaityti toliau.

Prieš dešimt metų, per mano šeštąjį gimtadienį, pradingo tėvas.

Ne, jis mūsų nepaliko. Jeigu būtų palikęs, apie tai būtų pasakę lagaminai ir tušti stalčiai, ir pavėluoti gimtadienio atvirukai su dešimties dolerių kupiūromis viduje. Jeigu būtų mus palikęs, tai reikštų, kad jis buvo nelaimingas su mama ir manimi ir kad kažkur kitur susirado naują meilę. Tačiau tai netiesa. Jis tikrai nenumirė, nes būtume apie tai išgirdę. Nebuvo jokios autoavarijos, jokio kūno, jokios policijos, besisukinėjančios aplink žiaurios žmogžudystės vietą. Viskas nutiko labai ramiai (perskaityti pirmą skyrių galite čia).

Ar ši pastraipa mane patraukė? Žinoma. Iš karto panorau sužinoti kas vyks toliau. O vyko tokie dalykai... Jų nupasakoti neįmanoma. Reikia perskaityti.

Šioje knygoje Julie Kagawa labai gerai aprašė kovas. Kiekvienas judesys, įkvėpimas buvo aprašytas bent vienu sakiniu. Ir tai yra labai gerai, nes daugelio rašytojų knygų, kai prasideda kova, būna nutrauktas skyrius, o jeigu ne – visi puolimai, griuvimai ir atsikėlimai būna sutalpinti į du sakinius. Už tai dedu didelį pliusą ne tik autorei, bet ir knygai. Vi

sos scenos šioje knygoje yra aprašytos tiksliai ir tikroviškai. Skaitydama knyga savo galvoje kūriau filmą. Ar taip moka „padaryti“ kiekviena rašytoja? Ne, ne.

Ši knyga pasižymi tuo, kad baigus skaityti skyrių sunku padėti knygą į šalį. Ši knyga kaip serialas – serija (šiuo atveju skyrius) nutraukiama, kai būna pats įdomumas. Pvz:

-          Tu eisi su mumis. Jo didenybė karalius Oberonas, Vasaros rūmų valdovas, atsiuntė tavęs.

O kitame skyriuje yra aprašoma kelionė. Kaip galima užversti knyga ir eiti miegoti? Bent man tai – misija neįmanoma. Dėl šios priežasties šią knygą perskaičiau labai greitai. O tai dar vienas pliusas. Manau kiekvienas esame skaitę knygas, kurias vis atidėliodavome ir galiausiai ji būdavo perskaityta po metų. Skaitant šią knygą abejoju, kad taip gali nutikti.

Labai sunku nupasakoti šios knygos privalumus ir trūkumus. Kodėl? Bijau atskleisti siužeto vingius, kuriuos sužinojus nebebūtų taip įdomu skaityti. Bijau, kad pasakius kažką netinkamo atbaidysiu Jus skaityti šią knygą. Pasakysiu – skaityti verta. Jei negalite/bijote pirkti, pasiimkite iš bibliotekos, bet perskaitykite. Galbūt bus tokių, kurios pasigailės, bet tikiuosi, kad atsiras ir tokių, kurios šią knygą rekomenduos kitiems.

Julie Kagawa

Ši rašytoja gimė Sakramente, Kalifornijoje. Tačiau ten gyvenant jai nenutiko nieko įdomaus. Kai jai buvo devyneri, Julie ir jos šeima persikėlė į Havajus, kur, kaip netrukus paaiškėjo, buvo pilna didelių plėšrių vabzdžių, namuose gyveno gekonų kolonijos ir dažnai siautė uraganai. Didžiąją laiko dalį ji praleisdavo vandenyne, kur jai dažnai tekdavo gelbėtis nuo ryklių, medūzų ar šlykščių ungurių.

Kai nekovodavo dėl gyvybės, Julie būdavo pasinėrusi į knygas ir mokytojams dažnai tekdavo nusivilti, aptikus po matematikos vadovėliais Julie slepiamus romanus (toliau skaityti čia).

Jei susidomėjote knyga ir norite gauti ją nemokamai užsukite čia - http://www.thetd4you.blogspot.com/2013/04/gelezies-karalius.html 

Iki greito... ;)